Atrodytų, viską darote teisingai: dantis valotės dukart per dieną, nepamirštate išsivalyti ar irigatoriumi išskalauti ir tarpdančių, turite netgi specialų liežuvio šepetėlį, be to jums reguliariai atliekama burnos higiena. Ir vis tiek apsilankę pas higienistą išgirstate: „Pastebėjau, kad turite kariesą“.
Kaip tai įmanoma? Argi kruopšti dantų ir tarpdančių priežiūra neturėtų būti pakankama prevencija nuo dantų ėduonies? Apie tai portalas Delfi teiravosi „Strazdo odontologijos implantologijos klinikos“ gydytojos odontologės Rūtos Nemunienės.
– Kodėl netgi tie žmonės, kurie kruopščiai rūpinasi burnos higiena, susiduria su kariesu? Ar gera burnos higiena neturėtų sumažinti dantų gedimo tikimybės?
Nors gera burnos higiena yra esminė kovojant su kariesu ir kitais dantų pažeidimais, tačiau tai nesuteikia garantijos, kad to bus išvengta. Dantų sveikatą lemia daugybė veiksnių, ne visus juos galima sukontroliuoti – tai genetika, hormoniniai pokyčiai, vartojami medikamentai, mityba, gyvenimo būdas ir daugelis kitų. Taigi, net ir labai kruopščiai prižiūrint dantis, karieso gali nepavykti išvengti. Sveikas gyvenimo būdas ir reguliarūs vizitai pas odontologą bei burnos higienistą tikrai sumažina šią riziką ir padeda laiku pastebėti galimus pažeidimus.
– Ar cukrus – vienintelis ėduonies kaltininkas? Kiek svarbūs ir kiti veiksniai, pvz., genetika, rūkymas, kitos ligos?
Mityba – ne vienintelis, bet vienas svarbesnių veiksnių, nulemiančių karieso atsiradimą. Svarbu ir ką valgome, ir kaip dažnai užkandžiaujame, ar geriame saldžius, gazuotus, rūgščius gėrimus. Tokiais atvejais dantys ilgai būna veikiami rūgščių ir cukrų, todėl karieso atsiradimo tikimybė išauga.
Cukrus ir kiti angliavandeniai yra pagrindiniai karieso sukėlėjai, jie maitina burnoje esančias bakterijas, kurios gamina emalį tirpdančias rūgštis, todėl jų reikėtų vengti. Saldūs ir lipnūs maisto produktai (saldainiai, karamelė, džiovinti vaisiai), prilipę prie dantų paviršiaus ilgą laiką, maitina bakterijas.
Gėrimai su cukrumi (gaivieji gėrimai, sultys, sporto gėrimai) irgi gali skatinti karieso vystymąsi dėl dažnų rūgščių atakų, ypač jei jie gurkšnojami nuolatos.
Rūgštūs maisto produktai ir gėrimai, tokie kaip citrusiniai vaisiai, actas, rūgštūs gėrimai taip pat gali susilpninti emalį ir padidinti karieso riziką.
Genetika taip pat veikia dantų sveikatą. „Karieso geno“ nėra, bet kai kurių žmonių emalis natūraliai yra plonesnis, todėl jautresnis rūgštims ir bakterijoms. Kartais dantys turi mažiau efektyvias mineralizacijos savybes, todėl jie yra labiau pažeidžiami karieso.
Netaisyklingas dantų išsidėstymas taip pat gali nulemti karieso atsiradimą. Jei tarpai tarp dantų yra per maži, sudėtinga kruopščiai išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas, jose kaupiasi apnašos ir bakterijos.
Jei tarpai tarp dantų yra per maži, sudėtinga kruopščiai išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas, jose kaupiasi apnašos ir bakterijos. – gydytoja odontologė Rūta Nemunienė
Apsaugant dantis labai svarbios yra ir seilės. Jos natūraliai padeda neutralizuoti rūgštis ir pašalina maisto likučius. Jei žmogus turi seilių trūkumą, vadinamą kserostomiją, tai gali padidinti karieso tikimybę, net jei laikomasi geros burnos higienos. Šis sutrikimas gali atsirasti dėl tam tikrų medikamentų vartojimo (antidepresantų ar antihistamininių vaistų) arba sergant tam tikromis ligomis (pvz., Sjogreno sindromu). Rūkymas taip pat mažina seilių gamybą. Be to, rūkant silpnėja ir imuninė sistema – tai mažina organizmo gebėjimą kovoti su bakterijomis ir uždegimais burnos ertmėje.
Cukrinis diabetas, gastroezofaginio refliukso liga, autoimuninės ligos irgi gali neigiamai paveikti burnos sveikatą.
Kariesas gali atsirasti ir dėl fluoro, kalcio, fosforo ar kitų svarbių mineralų trūkumo.
– Kokie simptomai įspėja apie galimą ėduonį? Ar dažnai ėduonis pasireiškia be simptomų?
Karieso simptomai dažnai nepasireiškia, ypač pažeidimo pradžioje. Yra žmonių, kurie nejaučia jokių simptomų net esant labai dideliam pažeidimui – suirus danties vainikui. Todėl ir rekomenduojama atlikti profilaktinę apžiūrą bent kartą per metus, net jei pacientas neturi jokių nusiskundimų.
Kartais patys pacientai pastebi juodą dėmelę ar taškelį ant danties – bet tai nebūtinai yra kariesas. – gydytoja odontologė Rūta Nemunienė
Kartais patys pacientai pastebi juodą dėmelę ar taškelį ant danties – bet tai nebūtinai yra kariesas. Tai gali būti pigmentinė dėmė, stabilizuotas kariesas, kurį pakanka stebėti. Tinkamai prižiūrint dantis, jis daugelį metų gali nekisti. O baltos dėmės ant dantų paviršiaus, kurios rodo mineralų praradimą, pacientams įtarimų nesukelia, nors tai dažnai būna ankstyvas karieso etapas, kai dar neskauda.
Pirmasis jaučiamas simptomas, įspėjantis apie galimą ėduonį – jautrumas saldžiam, karštam ar šaltam dirgikliui, kai valgant trumpai nudiegia. Jei dantis pradeda reaguoti į šiuos dirgiklius, tai gali būti ženklas, kad dantų emalis silpnėja ir prasideda kariesas.
Giliam kariesui būdingas staigus, ūmus skausmas, kuris intensyvėja valgant, geriant ar stipriai sukandus dantis. Apžiūrint matomas patamsėjęs danties vainikas, skylutė ar net didelė ertmė, kuri jaučiama ir liečiant liežuviu. Dėl bakterijų veiklos ir audinių irimo gali būti jaučiamas blogas kvapas bei skonis burnoje. Laiku nesikreipus į odontologą ir nepradėjus gydymo, kariesas gali sukelti rimtesnes komplikacijas, pavyzdžiui, danties nervo uždegimą ar net praradimą. Pastebėjus bent vieną šių simptomų, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas odontologą.
– Kartais kariesas atsiranda ir po plomba. Kaip tai yra įmanoma?
– Ar įmanoma, kad žmogus visą gyvenimą nesusidurtų su ėduonimi? Jeigu taip, ką tokie žmonės daro, kad išsaugotų sveikus dantis ?
Tikrai įmanoma išvengti karieso pažeidimų. Tam reikia noro, supratimo ir pastangų. Nepakanka vieną kartą labai gerai išsivalyti dantis, o kitą dieną nevalyti visai. Nepakanka turėti įsigijus labai brangių priemonių – dantų pastų su aukso dulkėmis, elektrinių šepetėlių, vandens irigatorių – reikia juos naudoti du kartus per dieną.
Ypač atsakingai reikia išsivalyti dantis vakare. Rekomenduojama iš pradžių naudoti vandens irigatorių, tarpdančius valyt tarpdančių siūlu ar tarpdančių šepetėliais. Valant dantis dantų šepetėliu, naudoti fluoro turinčią, nuo karieso apsaugančią dantų pastą.
Išsivalius dantis, galima pasitikrinti rezultatą. Tam yra naudojamos dažų tabletės, skalavimo skysčiai, kurie nudažo neišvalytą apnašą. Yra dantų pastų, kurios švyti specialios lemputės šviesoje, jei yra likusio apnašo. Rekomenduojama pasitarti su savo higienistu ar gydytoju odontologu, kurias vietas reikėtų išsivalyti geriau, kokia priemonė padėtų tai atlikti efektyviau.
Visi mes esame skirtingi ir turime išmokti kaip geriausiai išsivalyti savo dantis, ypač jei jie yra susigrūdę, pakrypę ar nepakankamai išdygę.
Kiekvieną kartą valgant ar užkandžiaujant ypač krakmolingą maistą, burnoje esančios bakterijos skaido angliavandenius ir gamina rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį. – gydytoja odontologė Rūta Nemunienė
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, ką mes geriame, valgome ir kaip dažnai valgome. Kiekvieną kartą valgant ar užkandžiaujant ypač krakmolingą maistą, burnoje esančios bakterijos skaido angliavandenius ir gamina rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį. Tarp valgių seilės padeda neutralizuoti rūgštis, bet jei valgome per dažnai, dantys nespėja „pailsėti“, todėl reikėtų didinti intervalus tarp valgymo ir užkandžiavimo. Pavalgius rekomenduojama naudoti pastiles arba kramtomąsias gumas su ksilitoliu. Ksilitolis, sustabdydamas burnos bakterijų, tokių kaip Streptococcus mutans, augimą ir dauginimąsi, sumažina dantų ėduonies išsivystymo riziką. Taip pat didina seilėtekį, kas padeda neutralizuoti rūgštis burnoje.
Po vėmimo, rūgščių produktų, gazuotų gėrimų naudojimo (citrusiniai vaisiai ir jų sultys, spanguolės, braškės, marinuotos ar raugintos daržovės, šampanas, vynas, kola, limonadas, energetiniai gėrimai) jokiu būdu negalima iš karto valyti dantų šepetėliu. Taip pažeidžiamas danties paviršius. Pradžioje galimas tik burnos skalavimas šiltu vandeniu ar pienu, o dantų valymas ne anksčiau nei po 30 minučių.
Tik reikėtų nepamiršti profilaktinių vizitų pas gydytoją odontologą bent kartą per metus ir porą kartų per metus pas burnos higienistą. Tuomet atsiradę dantų pažeidimai būtų pastebėti laiku, pradinėje stadijoje. Ankstyvas problemų sprendimas sumažina dantų netekimo riziką, leidžia išvengti sudėtingo ir brangaus gydymo ateityje.
– Dažnai gydytojai odontologai sako, kad lietuvių burnos būklė gana prasta. Ką Jūs, kaip gydytoja odontologė, matote savo kabinete? Gal pastebite, kad kaip tik žmonės vis labiau supranta burnos sveikatos svarbą?
Manau, kad mūsų pacientų burnos sveikatos būklė ir bendras supratimas apie jos svarbą palaipsniui gerėja, nes vis daugiau dėmesio skiriama švietimui, sveiko gyvenimo būdo propagavimui ir prevencinių priemonių taikymui. Daugelis pacientų reguliariai lankosi pas burnos higienistus, atvyksta į profilaktines apžiūras. Tačiau pasitaiko ir tokių pacientų, kurie kreipiasi pagalbos tik tuomet,bkai burnos būklė būna tikrai prasta, kamuoja dideli dantų pažeidimai.
Daugelyje šeimų vis dar nėra naudojami vandens irigatoriai, dantų siūlai ar tarpdančių, vieno danties šepetėliai. Neskiriama pakankamai dėmesio dantų higienai. Tai ypač pastebima tarp vyresnių ir senyvo amžiaus žmonių. Tačiau klinikoje gydomiems senjorams viršutinio/apatinio ar abiejų žandikaulių visus prarastus dantis atstačius protezais, taikant gydymo metodiką „visi dantys ant keturių implantų“, jie šiuos protezus dažniausiai prižiūri puikiai, naudoja visas rekomenduojamas priežiūros priemones.
Visais atvejais labai svarbus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – sveikos ir estetiškos šypsenos!
Skaitykite daugiau: DELFI.LT.
Straipsnio autorė: Giedrė Balčiūtė
